Žydroji...

svajonė...

LT, kaip visi žinome, :) staiga užplūsta virusai: gripo, labradorų ir kt. ir pan. taigi, šiuo metu siautėja "skarų mezgimo" ir "sutažo" epidemijos... Pavasarį ir praeitą rudenį - riešinių virusas buvo užėmęs visų patyrusių ir nelabai (save priskiriu pastarųjų grupei) rankas ir galvas. Ka galiu pasakyti - tai pasigirti, kad numezgiau kokią 20 porų riešinių, aišku, prieš tai - susivėriau kelis šimtus, na gal ne tūkstančius, biserio karoliukų... dabar gi virusuoju: noras nusimegzti trikampę skarą buvo toks stiprus, kad po 5 bandymų - TAI įvyko :)
turiu žydrą svajonę - skarą, kuri turėjo būti 160 x 200 cm, bet man nebeužteko sveikatos  ir ji gavosi TIK :))))) 120 x 160 cm.  Manau, kad pradžiai - tai kol kas neblogas rezultatas.

o žibutė - į žydrųjų kompaniją. Vargšelė: šiais metais žydi jau trečią kartą.

...niekaip negaliu atsidžiaugti ir vis dar giriuosi :)

Gražus, tiesa? Mano krikštasūnio sukurtas namas, nameliukas, kuriame gali gyventi kad ir tokie...

Zitos bambukiniai meškinai...jei atvirai - tai nesu nieko turėjusi iš bambuko pluošto, reiks dabar išmėginti ir jums papasakoti: ar geras tas bambukas :)

dievinu šitą spalvą, todėl kai Živilė atnešė man saują savo puikių dirbinių iš modelino - nieko nelaukdama pačiupau šitą grožybę...gaila, kad šioje mano nuotraukoje nesimato"medžio rievių" ant šviesios pakabuko dalies.
Dėkui...

Kaip atsiranda daiktai...

...kartais pasižiūri į vieną gražų daiktą/objektą ir galvoje, tarsi meteoritas švysteli idėja, kurią kartais taip sunku, atrodo, pasigauti :) taip ir gimsta/atsiranda daiktai - kartais gražūs, kartais - nelabai, o kartais  - labai gražūs. Vieni - didesni, kiti - nelabai, o dar kiti - visai mažulyčiai...

Ir vėl gėlės...

I like flowers...and you? :)

A little brooch

Negalėjau, tiesiog neiškenčiau, nenufotografavusi Rasos ir Aušros sagių: jos tokios mielos...ačiū, mergaitės už dovanas.
My friends little works: little brooches.

RASOS -sutažas, ech, pavydu, kad žmogus taip greit įvaldė šį meną - techniką...

 AUŠROS - sagė iš kaspinų ar kaip ten, na reiks išsiaiškinti, kadangi su šia medžiaga - nedirbu.

A cup of tea

...gal arbatos?

The big gift bag...

Va koks tas krepšys...viršuje -siūlai, o apatinėje jo dalyje - dar daug gėrio...tebūna tai paslaptis

 tas laistytuvas "žiauriai" tinka prie interjero (ačiū mergaitės), kai ji pamačiau pasakiau: vauuuuuuuuuuuu, na mintyse aišku. Taigi, užsidėsiu "juodą suknią su raudonais guzikais", tuo pačiu, užsidėsiu skrybelių su puikia Aušros skara, paimsiu laistytuvą į rankas ir ...ne ne, neišvažiuosiu į Palangą (kirtį dedame gale) o išeisiu į savo sodą laistyti puikių gėlių... na apie jas - kiek vėliau. Kadangi dovanų ne tik namai pilni, bet ir sodas, bei darželis.

 ...žiauriai geras...

 pažiūrėkit į kepurę (Kreta jau mūsų laukia...)

o čia koks perėjimas: nuo žydros į violetinę...

...

...viršuje: dvi dovanos...ne ne, klystate: agurkeliai mano, bet kai jie įdėti į TOOKIUS indelius -tai tikrai gerai atrodo. Tiesa?

Vis dar apie tuos zuikius :)

...deja deja, norėjau pasirodyti savo "zuikius", tačiau senutis kompiuteris kažko užsiožiavo: neatidaro nuotraukų, nors tu ką...
Taigi, kaip moralinę "kompensaciją siunčiu jums obuolių arba Naujametinį Linos pyragą, kodėl naujametinį? o todėl, kad jo receptu Lina pasidalino su manimi iš karto po Naujųjų ir kurio niekaip negalime atsivalgyti...
rekomenduoju dar karštą su šaltais ledais....mmmmmm
Gaila, neturiu foto, kažkaip jis išnyksta ištirpsta greičiau, nei aš nubėgu atsinešti fotoaparato :))))
Taigi, čiupkit:

Vietoj obuoliu tinka ir slyvos (pvz,. šaldytos).
1,5 - 2 kg obuolių (rūgštesnių, valytų)


250 g sviesto


300 g cukraus (pagal skonį)


600 g miltų


15 g kepimo miltelių


į puodą (didesnį) sudėti miltus, kepimo miltelius, sutarkuotą atšaldytą sviestą, cukrų. trinti tešlą tarp rankų tol, kol pasidarys džiūvėsėlių pavidalo.


Pusę trupinių sudėti į kepimo popieriumi išklotą formą. ant viršaus sudėti riekelėmis supjaustytus obuolius. o ant viršaus suberti likusią pusę trupinių. kepti orkaitėje iki paskrus viršus, apie 30 min.


Savo fotografijas galite siusti man, baisiai įdomu pasižiūrėti, o gal ir dovanų kokių atsiras, kai pamatysiu Jūsų šedevrus ;-)

Vienu šūviu - keli zuikiai...

...negaliu rašyti - kiškiai :))) taigi, dabar kol kas trumpai: keliais žodžiais, vėliau - vizuali informacija...
kiekvienais metais būdavo tas pats: gimtadienis, stalo serviravimas, vėliau: svečiai, dovanos, o galų gale - krūvos neplautų indų... visiems žinoma istorija, ar ne?
taigi, šiais metais nusprendžiau daryti kitaip: gimtadienis - tai dovana sau, o kai pailsėsiu pati nuo jo šventimo: va tada ir bus: salotų darymas, šaslykų marinavimas (na koks gi gimtadienis lietuvių be šašlyko :))), kartais jaučiuosi ne LT, o pietinėse valstybėse (na, kad ir ne Europoje) ir draugai ir artimieji ir aišku - dovanos, kaip gi be jų...
     galiu pasakyti tik tiek, kad eksperimentas pavyko..."Vienu šūviu - keli zuikiai..." pasidovanojau kursus (rankdarbių aišku), susitikau bendraminte ir bendragimtadieninke (dėkui, tau RūTa), aplankiau draugę (Živiliuk, sumuštiniai su lašiša buvo puikūs), ir dar gavau nemokamus fotografijos kursus (dėkoju Eduardui).
  Jūs dar nepradėjote pavydėti? išbandykite patys....pats maloniausias užsiėmimas yra spaudžioti mobilaus telefono mygtukus ir atrašinėti sveikintojams (juk patys žinote, kad retas kuris dabar skambina ir sveikina, visi siunčia SMS...krizė...), atrašyti, pvz. taip: dėkoju, šiuo metu esu ne namie, svečiuose...truputėli snobiška sakysite??? galbūt, bet malonu kaip...

Auskarų savaitgalis

Savaitgalyje pagavo mane įkvėpimas: iškepiau krūvą blynų - auskarų...tas įkvėpimas irgi keistas- tai jis būna, tai - ne. Tenka laukti...pasakysite: kas tai yra - pagaminti pora auskarų, deja deja... pagaminti - tai pagaminti, o va, kad jie būtų nešiojami - tai jau čia kitas reikalas. Nemėgstu kai daiktai guli ir rūdija, arba pelėja arba dūla...

 Kadangi pati auskarų nenešioju - tai labai sunku gaminti juos ir įsivaizduoti kaip jie atrodys ausyse.Gerai, kad turiu pora manekenių - Zitą ir Rasą, kurios mielai sutinka išmėginti mano "gaminius".

Istorija - neistorija apie Vėdryną

Gyveno kartą tokia moteriškaitė, kuri mėgo auginti gėles...vienąsyk, bevaikščiodama po turgelį (mums nelabai svarbu kokį) pamatė nuostabų žydinti augalą ir iš kart jam davė pavadinimą: Burbulis. Pasirodo, (teisingą  vardą pasakė bobulytė, kuri prekiavo šiais grožiais) jis buvo Vėdrynas. Užsireikė moteriškaitei to vėdryno, nors tu ką...Derėjosi derėjosi abi moteriškaitės, kol pagaliau abi sulygo gerą kainą ir mūsų istorijos veikėja parsinešė jį į namus. Puoselėjo: laistė, tręšė, prižiūrėjo gražuolį, kol...vieną dieną teko palikti namus ir išvykti keletai dienų. Vėdryną paliko prižiūrėti, buvo tiek norinčių, kaid dabar jau nebepasakysime kas jį priglaudė "prižiūrėjimui"...
   Istorijos pirma dalis baigiasi ne taip linksmai ir gražiai, kaip pasakose: grįžusi  moteriškaitė apsiverkė, kai pamatė kuo jos nuostabusis Vėdrynas tapo...mintyse iškoneveikė "prižiūrėtojus" ir davė sau žodį, kad pati išsiaugins SAVO VĖDRYNĄ ir daugiau jo nebepaliks...vieno ir dar svetimose rankose...

Taigi: va tokios gėlės turėtų būti, o kokios jos bus - tai manaiu pamatysime. Čia pati pradžia: ką tik pasodinti augalėliai.

o čia jau pabudę iš žiemos miego...

....istorija dar nesibaigė, visa vasara dar prieš akis...

Ne tik gėlės

Rodau pagaliau gautąsias savo dovanas: atvirukas, batukas ir bitutė. Atspėkit, kad gudrūs - kas yra kieno :)

O čia dovana ne tik mamytei, mamytei, bet ir vaikučiams, vaikučiams...Šauni, tiesa? Pamatėm šį daikčiuką pas Rasą, ne tik pamatėme, bet ir išbandėme ir jau pradėjome nuo kovo mėnesio svajoti apie šį labai funkcionalų daiktą...Bus puiku suptis ir žiūrėti į vasaros dangų. Kai tik šis daiktas "atsistojo" į savo vietą, tuojau pat susidarė didelė eilė norinčių jį išmėginti, kilo net nedidelės peštynės (su kovos elementais: niat-niam, karatė ir pora paprastųjų veiksmų, kaip antai - išvertimas iš prabangios gulėjimo vietos(šiuo atveju, kaip ir supratote - hamako)). Gi dabar, kadangi LT šalta, ši vieta primiršta, bet norinčius ją išmėginti - jau yra galimybė užregistruoti į eilę :)

Gėlės Mamoms

dar viena graži šventė - Mamyčių diena

Gavau krūvą dovanų: bitutę ir gėlę - vieną tikrą, o kitą - nelabai...

tęsinys, kiek vėliau...