Laukimas...

Kai pamačiau iš vazono kyšanti žalią daigelį - supratau, kažkas bus :)
Ir ką jūs manote?! Taip, taip, taip, dabar LAUKIU: mano gražioji echmeja sukrovė didžiulį žiedą ir tuoj tuoj tuoj žydės...

Kažkada tokią gėlę jau auginau, bet...išdalinau jos vaikus ir jos pačios nebeliko...va, ir netikėk tu žmogau prietarais. Kai Angelė paklausė (na aš nekukliai įsispoksojau į jos auginamą echmeją), ar tokios noriu, aišku, kad nooooriu, koks dar gali būti klausimas ;-)

Aechmea flavorosea, va ką aš dar apie ją radau:
Poveikis: echmėja naudinga žmonėms, kurie švelnų vidų slepia po akiplėšos kauke. Tuos, kurie jaučiasi nuolat puolami ir kuriems sunku atverti jautrų, silpną vidų, echmėja ramina ir padrąsina rodyti meilę ir džiaugsmą. Tačiau strėliniai augalo impulsai gali sugriauti sergančių ar nestabilios būsenos žmonių pusiausvyrą. Vaikai ir gyvūnai į echmėją dažnai reaguoja taip pat neigiamai.
Ypatumai: būkite atsargūs pasirinkdami echmėją bendrose įstaigų patalpose. Vieniems ji gali tikti, o kitus nuteikti agresyviai. Nestatykite echmėjos ir vaikų kambaryje.
Energiniai virpesiai: lapų kryptimi augalas siunčia energijos impulsus, tarsi gintųsi ir sakytų: ,,Palik mane ramybėje".
Ekologija: echmėja gerai sugeria kenksmingas chemines medžiagas iš oro.

Knitting arba lietuviškai - mezgimas :P

  ...kai Ramunė manęs paklausė: o ko gi tu norėtumei dovanų?

  Aš gi, nieko nelaukdama, išpyškinau žodžius, kurie ilgai buvojo mano gilumoje: čeeekio iš siūlų parduotuvės....aišku...

Taigi, gavusi toookį daiktą- jau kitą dieną nulėkiau į parduotuvę ir išsirinkau senokai nusižiūrėtus siūlus... jų buvo žiauriai daug: vos tilpo į krepšį. Be poros matkelių Drops dar prisipirkau ir estiškos vilnos (Aade Lõng).

Tik su ta estiška vilna pavargau: kol susivijau viską į gražius diiidelius kamuoliukus (tikriausiai dar pamenate, kaip mus, mamos ar močiutės mūsų, "kankindavo" - tai yra uždėdavo ant mūsų gležnų rankelių dideles suverptų naminės(!) vilnos sruogų "kupetas" ir vyniodavo į kamuolius. Na nei pabėgsi su ta našta, nei nosį pakrapštysi, o jei dar ta proga ir gyvenimo pamokėlę kokią pravesdavo - siaubas...todėl stengdavomės tų vietų (na kur tas procesas vykdavo) vengti, na bent jau aš... kažkodėl dabar įtariu, kad broliui patikdavo...reiks paklausti....

    Mane sužavėjo toks spalvų derinys, na nestandartinis, sakykim taip: žydras su geltonu...o dar tie perėjimai...

Jau pradėjau megzti, tikiuosi procesas ilgai neužtruks, taip malonu eksperimentuoti..

   Zitai daviau žodį, kad megsiu gražiomis ir tvarkingomis akimis, nes ant lygaus rašto ir tokių plonų siūlų - tai, patikėkite, pakankamai nelengva. Žodis.

The big gift bag...

Va koks tas krepšys...viršuje -siūlai, o apatinėje jo dalyje - dar daug gėrio...tebūna tai paslaptis

 tas laistytuvas "žiauriai" tinka prie interjero (ačiū mergaitės), kai ji pamačiau pasakiau: vauuuuuuuuuuuu, na mintyse aišku. Taigi, užsidėsiu "juodą suknią su raudonais guzikais", tuo pačiu, užsidėsiu skrybelių su puikia Aušros skara, paimsiu laistytuvą į rankas ir ...ne ne, neišvažiuosiu į Palangą (kirtį dedame gale) o išeisiu į savo sodą laistyti puikių gėlių... na apie jas - kiek vėliau. Kadangi dovanų ne tik namai pilni, bet ir sodas, bei darželis.

 ...žiauriai geras...

 pažiūrėkit į kepurę (Kreta jau mūsų laukia...)

o čia koks perėjimas: nuo žydros į violetinę...

Vienu šūviu - keli zuikiai...

...negaliu rašyti - kiškiai :))) taigi, dabar kol kas trumpai: keliais žodžiais, vėliau - vizuali informacija...
kiekvienais metais būdavo tas pats: gimtadienis, stalo serviravimas, vėliau: svečiai, dovanos, o galų gale - krūvos neplautų indų... visiems žinoma istorija, ar ne?
taigi, šiais metais nusprendžiau daryti kitaip: gimtadienis - tai dovana sau, o kai pailsėsiu pati nuo jo šventimo: va tada ir bus: salotų darymas, šaslykų marinavimas (na koks gi gimtadienis lietuvių be šašlyko :))), kartais jaučiuosi ne LT, o pietinėse valstybėse (na, kad ir ne Europoje) ir draugai ir artimieji ir aišku - dovanos, kaip gi be jų...
     galiu pasakyti tik tiek, kad eksperimentas pavyko..."Vienu šūviu - keli zuikiai..." pasidovanojau kursus (rankdarbių aišku), susitikau bendraminte ir bendragimtadieninke (dėkui, tau RūTa), aplankiau draugę (Živiliuk, sumuštiniai su lašiša buvo puikūs), ir dar gavau nemokamus fotografijos kursus (dėkoju Eduardui).
  Jūs dar nepradėjote pavydėti? išbandykite patys....pats maloniausias užsiėmimas yra spaudžioti mobilaus telefono mygtukus ir atrašinėti sveikintojams (juk patys žinote, kad retas kuris dabar skambina ir sveikina, visi siunčia SMS...krizė...), atrašyti, pvz. taip: dėkoju, šiuo metu esu ne namie, svečiuose...truputėli snobiška sakysite??? galbūt, bet malonu kaip...