Gyveno kartą tokia moteriškaitė, kuri mėgo auginti gėles...vienąsyk, bevaikščiodama po turgelį (mums nelabai svarbu kokį) pamatė nuostabų žydinti augalą ir iš kart jam davė pavadinimą: Burbulis. Pasirodo, (teisingą vardą pasakė bobulytė, kuri prekiavo šiais grožiais) jis buvo Vėdrynas. Užsireikė moteriškaitei to vėdryno, nors tu ką...Derėjosi derėjosi abi moteriškaitės, kol pagaliau abi sulygo gerą kainą ir mūsų istorijos veikėja parsinešė jį į namus. Puoselėjo: laistė, tręšė, prižiūrėjo gražuolį, kol...vieną dieną teko palikti namus ir išvykti keletai dienų. Vėdryną paliko prižiūrėti, buvo tiek norinčių, kaid dabar jau nebepasakysime kas jį priglaudė "prižiūrėjimui"...
Istorijos pirma dalis baigiasi ne taip linksmai ir gražiai, kaip pasakose: grįžusi moteriškaitė apsiverkė, kai pamatė kuo jos nuostabusis Vėdrynas tapo...mintyse iškoneveikė "prižiūrėtojus" ir davė sau žodį, kad pati išsiaugins SAVO VĖDRYNĄ ir daugiau jo nebepaliks...vieno ir dar svetimose rankose...
Taigi: va tokios gėlės turėtų būti, o kokios jos bus - tai manaiu pamatysime. Čia pati pradžia: ką tik pasodinti augalėliai.
o čia jau pabudę iš žiemos miego...
....istorija dar nesibaigė, visa vasara dar prieš akis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą