Dreams of cloud

Ar pamenate savo vaikystės pievą? ...kaip smagu buvo gulint tarp ramunių ir kraujažolių stebėti vasaros dangų, pilną baltų pūkuotų debesėlių...pamenate, vieni turėjo labai aiškius kontūrus: laivo, paukščio ar katino,o kiti gi - į juos bespoksant ištirpdavo lyg rūkas, nepalikdami jokio pėdsako...

Mūsų svajonės panašios į tuos debesis: vienos - labai apčiuopiamos ir realios, kitos gi - ištirpsta tarsi tie vaikystės debesys, nepalikdamos pėdsakų. Mes jas tiesiog pamirštame...Vienos iš jų išsipildo, kitos...taip ir lieka svajonėmis...
Vaikystėje, kartu su drauge (pameni, Vaida, kaip karpėme paveiksliukus?) rašėme dienoraščius...gaila, tačiau dabar aš savojo nebeturiu: jis dingo, pasimetė...o gaila, kaip būtų dabar įdomu paskaityti...
Todėl nutariau įgyvendinti savo vieną svajonę - rašyti dienoraštį, savo dienoraštį...kažkaip beskaitant kitų, vienų spalvingesnius, kitų - idomesnius, atsirado toks noras.
Taigi, pradedam...
Šiandien, Valentino diena, gal nuo jos ir pradėsim...

Visus ir visas ta proga svekinu ir linkiu: