Czech Republic (3)

7 diena Čekijoje: buvome netoli Sniežkos, tačiau "Pasikėlimas į aukščiausią Čekijos kalnų viršukalnę Sniežką* (1602m)"  tapo "Misija- neįmanoma" :-))) kadangi visi nusprendė neiti populiariais (tipo komerciniais keliais: visur Sniežka reklamuojama), pakilome į mažesnę"Medvežja gora", ir likome patenkinti. Mes, su Gabrieliumi, kad nereikėjo kėblinti kalnais žemyn: nusileidome, kaip ir pakilome, keltuvu. Nes, dar būnant viršuje pradėjo baisingai lyti. Kita grupės dalis (didžioji ;-)  - įveikę dar paildomus 10 km.

Pažiūrėkit, kaip gražu: lietaus dabesys visai šalia, atrodo ranka pasiektum...

kažkur, visai netoli - Sniežka...

8 diena Čekijoje: ech, baigiasi mūsų kelionė.
Atvykome į Adršpadų nacionalinį parką. Tai vienas unikaliausių Čekijos gamtos kampelių: vėjas, vanduo ir temperatūros svyravimai suformavo unikalias, iki 80 m į dangų kylančias, smiltainio uolas. Pasivaikščiojimas siaurais kalnų takeliais tarp unikalių, įvairų formų uolų, pasigrožėjome Adršpadų ežeru, pakeliui - kriokliais. Prabėgo visa diena, kadangi išsukę iš turistų takelių patekome į pakankamai nesutvarkytą trasą, kurios pradžioje buvo parašyta maždaug taip: "tolimesnis jūsų pasivaikščiojimas - jūsų rūpestis, trasa nesutvarkyta". Cha, na mums to ir tereikėjo: įsivaizduokite aplūžusį medinių rąstų taką viršum liūlančių pelkynų, o šalia stūksančias nerealias samanomis apžėlusias uolas... gražu...tarsi iš vaikystės pasakų...trūko tik nykštukų...
                                                     pažiūrėkit kokia milžiniška "plaštaka"

Sudie, Čekija, dar ilgai sapnuosime tavo kalnus, kanjonus ir krioklius...
Gal ne sudie, o iki pasimatymo...

Czech Republic (2)

 6 diena. Zygis i Jevitrovice kalnus, kitokie nei anksciau aplankyti: anieji buvo "sluoksniuoti" horizontaliai (kaip tortas), sie gi - "sluoksniuoti "(chi) vertikaliai.
O kokie grazus ir spalvingi (?) senos architekturos sedevrai: matote kokios arkos sienu isorineje dalyje?

Czech Republic

4 diena: mažas, tačiau jaukus Liberecas. Rotušė.
Užbėgsiu įvykiams už akių: po šio miesto pažadėjau padėti visems (na mano sutiktiems...cha) Vilniuje besiblaškantiems turistams. Taip, taip, jau esu padėjusi porai baltarusių surasti Mindaugo gatvės maximą...
Taigi, nukrypau... turėjome gerą valandą jo apžiūrai, aš, kaip senamiesčių "žinovė" ...nuvedziau savo "chebryte" kazkur
ne ten...va va, kai jau pradejome blaskytis staiga...as pamatau nuo kalno besileidzianti vyriski (na gal apie 60) pasipuosusi baltais dzinsiukais ir kuprinyte ant peciu. Ir man nusvinta - tai sis zmogus dabar mums pades! ir ka jus manote, tas vyriskis priejo prie musu ir prasidejo musu ekskursija po miesta, anglu kalba. Pasirodo mums pats dangus (as rimtai!) atsiunte profesionalu gida, nepatikesite! Beveik valandos ekskursija mums kainavo simbolini 2 lt mokesti, kadangi jis (nebepamenu jo vardo) kolekcionuoja monetas. Ot, manau, dabar suprantate kodel as dabar tapau prijaucianti turistams!

 
Radau va koki secesini namuka, juk zinote, "svaigstu" nuo to laikotarpio architekturos (ech nuostabioji Viena)...

O kaip jums tokia autobusu stotele? Kur jusu laukia vaises?
Grazu, tiesa?

Vargonu uola (organ rock). Isivaizduokite paprasta pieva, o jos viduryje - uola, salia-ezerelis.

 5 diena. Pranciskava Brama, netoli Hresenko miestelis (o gal ir ne toks pavadinimas, gal blogai isskaiciau is Justino ''dienorascio", kuri sudaro  lapas (chm).

Uzsikoreme aukstai, o kokie vaizdai atsivere...

Lauryno zvilgsnis kitaip i kalnus...

to be continued...

Voyage, voyage

Kelionės pradžia: aišku, pro Lenkiją :-)

Netoliese Čekijos pasienio stūksanti Ksiaz pilis (2 kelionės diena)...įdomi tuo, jog kiekvienas korpusas sudarytas iš įvairių epochų architektūrinių stilių. Nuotraukoje matote: vieną iš naujesnių priestatų "prilipdytą" prie esamo bokšto.

(3 kelionės diena)...jau Čekijoje, pasienis.

Prašom atleisti, bet pavadinimų nepamenu, jie tokie čekiški :-))))

pabandysiu prirašyti. Bet kad Krokonošo kalnai -tai tikrai pamenu, Krokonošas - tai tų kalnų dvasia: diedukas su pypke ir vovere/kiaune (?) ant peties, vaizduojamas tose vietose ir skulptūrose ir vaflių popierėliuose. Matote žemiau krioklį, buvo sekmadienio rytas -žmonių -tai kaip pas mus akropolyje (chi chi chi). kalnų vandenį jie geria -todėl visur stovi draudžiamieji ženklai, maudytis - uždrausta, na bet mateme pora drasuolių...

Čia jau užkopėme aukštokai, tačiau nebesurizikavome kilti dar aukščiau: pradėjo zirzti Gabrielius. Laurynas išbandė mano senučiuko fotoaparato gebą: pritraukė kairėje pusėje esančius, tikriausia nakvynės ? kalnuose namus.

kaip gi be gėlių...